2017 m. tūkstančiai investuotojų iš daugiau nei 175 šalių, investavę beveik 4 mlrd. JAV dolerių į kriptovaliutą „OneCoin”, atsidūrė tuščiomis kišenėmis. Projekto sumanytoja Ruja Ignatova dingo ir, kaip manoma, dingo visa suma.
Ši naujiena sudomino kriptovaliutų pasaulį. BBC net skyrė tam podkastą. Nors šiuo atveju tai buvo didelio masto sukčiavimas, faktas lieka faktu, kad sukčiavimo schemų kriptovaliutų, įskaitant kriptovaliutas (pvz., „Bitcoin”) ir nepiniginius žetonus (NFT), pasaulyje pasitaiko dažnai. Šių žetonų turėjimas suteikia investuotojams teises, kurios gali būti įvairių formų (galimybė naudotis preke, pavyzdžiui, meno kūriniu, paslauga arba kažkuo panašiu į akcijų turėjimą).
Nerimą keliantis sukčiavimo mastas
2018 m. kriptovaliutų įmonės ataskaitoje apskaičiuota, kad beveik 80 proc. visų 2017 m. pradėtų pirminių monetų siūlymų (ICO), pavyzdžiui, naujų kriptovaliutų emisijos, buvo nesąžiningi. Žinoma, neįmanoma tiksliai nustatyti kasmetinių sukčiavimo atvejų skaičiaus, nes apie daugumą jų atitinkamoms institucijoms nepranešama. Tačiau šis nerimą keliantis skaičius potencialiems investuotojams vis tiek turėtų kelti klausimų dėl prisiimamos rizikos valdymo.
Reikėtų pažymėti, kad kriptovaliutoms visame pasaulyje taikomas menkas reguliavimas arba jo iš viso nėra. Reguliavimo institucijos, pavyzdžiui, Kvebeko Finansinių rinkų institucija (Autorité des marchés financiers) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Saugumo ir biržos komisija (Security and Exchange Commission), jau kurį laiką dirba šiuo klausimu, tačiau tam tikrose srityse reguliavimas atsilieka. Viena iš priežasčių yra ta, kad dėl šių investicijų decentralizuoto ir sienų neturinčio pobūdžio ypač sunku parengti ir įgyvendinti įstatymus ir taisykles.
Tradiciniai sukčiavimo rodikliai
Investavimas į kriptografinį turtą priklauso finansų technologijų, paprastai vadinamų FinTech, sričiai. Investavimo į FinTech priemonės labai skiriasi nuo tradicinių finansų priemonių. Investuotojus į FinTech dažnai skatina greito pelno siekis, kuris ribojasi su spekuliacija.
Faktas lieka faktu, kad sukčiavimo požymiai, kurie jau labai seniai egzistuoja tradiciniuose finansuose, pavyzdžiui, investuojant vertybinių popierių biržoje, yra ir FinTech srityje. Užtenka prisiminti pažadus apie neįtikėtiną grąžą, gerokai viršijančią reguliuojamų rinkų pajamas. Arba kai kurių finansinių produktų reklamuotojų daromas spaudimas investuotojams veikti greitai verčia investuotojus investuoti pinigus, neskiriant laiko apsvarstyti savo sprendimą.
Investuotojai šią skubą dažniausiai jaučia tada, kai reklamuotojas žaidžia jų baime, kad jie praleis neįtikėtiną investavimo galimybę. Tai skatina juos greitai sumokėti pinigus ir aplenkti kitus. Analogiškai būtų galima kalbėti apie produktų reklamines akcijas parduotuvėse, kuriose produktai parduodami mažesnėmis kainomis, nors teigiama, kad jų kiekis yra ribotas. Tačiau investavimo atveju dažnai paaiškėja, kad tai yra ne patraukli galimybė, o sukčiavimo schema.
Aiškinamieji, o ne norminiai dokumentai
Technologinis kriptovaliutų aspektas reiškia, kad dėl jų atsirado naujų sukčiavimo požymių. Kadangi šie duomenys skiriasi nuo tų, kuriuos investuotojai yra įpratę girdėti iš asmenų, atsakingų už jų informavimą apie riziką, įskaitant investavimo konsultantus, investuotojai turi atidžiai stebėti projektus, į kuriuos svarsto investuoti.
Iš tiesų, reguliavimo nebuvimas (arba beveik jo nebuvimas) reiškia, kad kol kas tik investuotojai yra atsakingi už savo apsaugą nuo nesąžiningų schemų šiame sektoriuje. Kai kurie investiciniai fondai siūlo kriptovaliutų biržoje prekiaujamus fondus. Tačiau išlieka faktas, kad šios investicijos susijusios su nepastovumo rizika.
Kaip ir tradicinio investavimo atveju, ICO komandos skelbia vadinamąją „baltąją knygą”. Panašiai kaip ir viešo siūlymo prospekte, pavyzdžiui, kai įmonė pritraukia papildomų lėšų siūlydama akcijas, šiame dokumente potencialiam investuotojui pateikiama daug informacijos apie siūlomą projektą. Jame, be kita ko, paaiškinama, kaip projektas veikia ir kas yra jo komanda.
Tačiau tuo panašumai su prospektais baigiasi, nes, skirtingai nei prospektai, baltosios knygos nėra reglamentuojamos. Todėl emitentas gali parodyti tai, ką nori, ir nepateikti informacijos, kuri galėtų būti naudinga potencialiam investuotojui.
Svarbu pažymėti, kad daugumos projektų baltąją knygą gali išleisti bet kas. Tačiau reguliavimo institucijos primygtinai rekomenduoja, kad atitinkamas subjektas būtų įregistruotas, nes taip būtų sustiprintas potencialių investuotojų pasitikėjimas ir, dar svarbiau, užtikrinta, kad būtų laikomasi taisyklių.
Nauji sukčiavimo signalai
Yra naujų sukčiavimo signalų, kurie būdingi tik kriptovaliutoms. Esame matę baltųjų knygų, kuriose yra vienas kitam prieštaraujančių elementų, prieštaravimų ar net klaidų projektą vykdančios įmonės pavadinime. Kai kurios baltosios knygos nukopijuojamos iš kitų projektų ir greitai pataisomos, paliekant rašybos klaidų. Paprastai ICO yra unikalus projektas, o jo kopija paprastai reiškia, kad projektas yra nesąžiningas.
Dar vienas galimo sukčiavimo požymis – baltoji knyga, kurios tam tikros dalys yra pernelyg sudėtingos, kad jas būtų galima lengvai perskaityti. Tai turėtų paskatinti potencialų investuotoją suabejoti projekto rimtumu. Pagrindinis baltosios knygos tikslas – informuoti investuotoją, todėl niekada nereikėtų vartoti sudėtingos kalbos apie projektus, kurie pristatomi kaip nuoseklūs.
Be to, dėl technologinio darbo sudėtingumo projekto sėkmei ypač svarbi komanda, kuri dirba su projektu. Taigi, jei projekto dokumentuose, nesvarbu, ar tai būtų baltojoje knygoje, ar interneto svetainėje, nėra komandos aprašymo, investuotojui turėtų kilti klausimų.
Paprastai gana lengva susisiekti su ICO komanda ir užduoti klausimus ar gauti papildomos informacijos apie projektą, o tai nėra įprastas finansavimas. Jei potencialiam investuotojui nepavyksta susisiekti su komanda, galima suabejoti projekto rimtumu.
Jei aptinkate bet kurį iš pirmiau aptartų sukčiavimo požymių, tai dar nereiškia, kad projektas yra nesąžiningas. Tačiau atpažindamas šiuos signalus investuotojas galės geriau valdyti su sukčiavimu susijusią investicinę riziką, kuri ypač paplitusi kriptovaliutų ekosistemoje.
