Kriptovaliutų poveikis aplinkai yra labai kruopščiai tikrinamas, daugiausia dėl to, kad tokios darbo įrodymo sistemos kaip „Bitcoin” reikalauja daug energijos. Šiame straipsnyje gilinamasi į kriptovaliutų kasybos ekologinį pėdsaką, nagrinėjama, ar kritika yra visiškai pagrįsta, ir svarstoma, ar darbo įrodymas ir kitos alternatyvos galėtų pasiūlyti tvaresnį kelią į priekį. Siekdami suteikti kontekstą, kriptovaliutų poveikį aplinkai palyginsime ne tik su tradicine pinigų gamyba, bet ir su kitomis svarbiomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, automobilių gamyba ir aviacija.
Darbo įrodymo poveikis aplinkai
Geriausiai žinoma kriptovaliuta „Bitcoin” remiasi PoW sistema, kad patvirtintų sandorius ir apsaugotų tinklą. Šiame procese dalyvauja kalnakasiai, kurie, naudodami galingus kompiuterius, sprendžia sudėtingus matematinius galvosūkius ir sunaudoja daug energijos. Remiantis Kembridžo bitkoinų elektros energijos suvartojimo indeksu, bitkoinų metinis energijos suvartojimas prilygsta ištisų šalių, tokių kaip Argentina ar Norvegija, energijos suvartojimui.
Kritikai teigia, kad toks energijos vartojimo lygis yra netvarus, visų pirma todėl, kad pasaulyje daug dėmesio skiriama kovai su klimato kaita. Tačiau būtina įvertinti šį suvartojimą iš perspektyvos. Bitkoinų kasybai sunaudojama energija sudaro apie 0,1 % viso pasaulyje suvartojamo energijos kiekio.
Nors tai yra reikšminga, vis dėlto, palyginti su kitais sektoriais, pvz., automobilių ir aviacijos pramone, tai vis dar nedidelė dalis.
Kriptografinės kalnakasybos ir tradicinės pinigų gamybos palyginimas
Norint suprasti, ar kriptovaliutos kelia pernelyg didelę grėsmę aplinkai, padeda kriptovaliutų poveikio palyginimas su tradicinių pinigų gamyba. Gaminant fizinius pinigus – spausdinant banknotus, kaldinant monetas, juos platinant ir saugant – taip pat sunaudojama daug energijos ir išteklių. Pavyzdžiui, JAV monetų kalykla ir Graviravimo ir spausdinimo biuras kasmet praneša apie milijonus dolerių energijos, medžiagų ir platinimo išlaidų.
Be to, platesnė finansų sistema, įskaitant bankus, duomenų centrus ir bankomatus, palieka didelį anglies dioksido pėdsaką. 2020 m. atliktame tyrime apskaičiuota, kad tradicinės bankų sistemos anglies dioksido pėdsakas gali siekti 130 mln. tonų CO2 per metus, atsižvelgiant į infrastruktūrą, kurios reikia jai išlaikyti visame pasaulyje.
Lyginant šias dvi operacijas, kriptovaliutų energijos sąnaudos vienam sandoriui yra didesnės. Tačiau centralizuotas tradicinės bankininkystės pobūdis reiškia, kad jos poveikis aplinkai pasiskirsto per daugybę veiklų, kurios dažnai lieka nepastebėtos. Tai neatleidžia kriptovaliutų nuo jų poveikio aplinkai, tačiau pabrėžia, kad visos finansų sistemos turi aplinkosauginių sąnaudų.
Kriptovaliutų kasybos ir automobilių pramonės palyginimas
Automobilių pramonė yra dar vienas svarbus sektorius, darantis didelį poveikį aplinkai. Automobilių gamybai reikia daug energijos ir išteklių – nuo žaliavų, tokių kaip plienas ir aliuminis, gavybos iki gamybos ir surinkimo. Išvažiavę į kelią automobiliai prisideda prie oro taršos ir anglies dioksido išmetimo, o transporto sektorius išmeta apie 14 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Palyginti, nors „Bitcoin” anglies dioksido pėdsakas yra didelis, jis vis tiek yra daug mažesnis nei pasaulinės automobilių pramonės pėdsakas. Nors kriptovaliutų kasybai sunaudojama daug elektros energijos, ji nesukuria tiesioginio išmetamųjų teršalų kiekio, susijusio su iškastinio kuro deginimu vidaus degimo varikliuose. Tačiau kriptovaliutų kasybos poveikį aplinkai būtų galima dar labiau sumažinti, jei ši pramonė pereitų prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, panašiai kaip automobilių sektoriuje skatinamas elektromobilių kūrimas.
Kriptovaliutų kasybos ir aviacijos pramonės palyginimas
Aviacijos pramonė – dar vienas sektorius, kurio poveikis aplinkai yra kruopščiai tikrinamas. Kelionės lėktuvais sudaro apie 2,5 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, tačiau jų poveikis padidėja dideliame aukštyje, todėl jos labiau prisideda prie klimato kaitos nei antžeminis išmetamųjų teršalų kiekis. Nepaisant pastangų didinti degalų naudojimo efektyvumą ir ieškoti alternatyvių degalų, kelionių oro transportu paklausa ir toliau auga, todėl bendras išmetamų teršalų kiekis didėja.
Palyginti su aviacija, kriptovaliutų kasybos energijos suvartojimas yra labiau lokalizuotas ir gali būti maitinamas iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau, kaip ir kelionių lėktuvu atveju, kriptovaliutų paklausa didėja, o tai gali lemti didesnį energijos suvartojimą, jei efektyviau veikiančios technologijos, pavyzdžiui, PoS, nebus plačiai taikomos.
Akcijos įrodymas: Ar tai tvaresnė alternatyva?
Dėl PoW sistemos poveikio aplinkai imta ieškoti alternatyvių konsensuso mechanizmų, iš kurių perspektyviausiu tapo statymo įrodymas. Skirtingai nei PoW, pagal kurį kalnakasiai turi varžytis spręsdami galvosūkius, PoS leidžia dalyviams patvirtinti sandorius pagal jų turimų monetų skaičių, kurį jie yra pasirengę „pastatyti” kaip užstatą. Šis metodas smarkiai sumažina tinklo palaikymui reikalingą energiją.
Antra pagal dydį kriptovaliuta Ethereum neseniai perėjo nuo PoW prie PoS, atnaujinus Ethereum 2.0. Tikimasi, kad dėl šio perėjimo Ethereum energijos suvartojimas sumažės daugiau nei 99 %, ir tai yra akivaizdus pavyzdys, kaip PoS gali sumažinti kriptovaliutų poveikį aplinkai. Kiti projektai, pavyzdžiui, „Cardano” ir „Polkadot”, nuo pat pradžių pritaikė PoS, taip dar kartą parodydami šio metodo gyvybingumą.
Nors PoS neapsieina be iššūkių, pavyzdžiui, galimos centralizacijos, nes daugiau žetonų turintys asmenys turi didesnę įtaką, ji siūlo įtikinamą energijos suvartojimo problemos sprendimą. Jei daugiau kriptovaliutų pereis prie PoS ar panašių mažai energijos naudojančių konsensuso mechanizmų, bendras šios pramonės šakos poveikis aplinkai gali gerokai sumažėti.
Daugiau nei tik įrodymas: Kitos žaliosios inovacijos
Be PoS, atsiranda ir kitų naujovių, kuriomis siekiama kriptovaliutas padaryti ekologiškesnes. Pavyzdžiui, antrojo lygmens sprendimai, tokie kaip „Bitcoin” žaibo tinklas, sumažina daug energijos reikalaujančių sandorių poreikį, nes jie atliekami ne pagrindinėje blokų grandinėje. Šiuose tinkluose kelios transakcijos sujungiamos į vieną, taip sumažinant bendrą energijos suvartojimą.
Kita perspektyvi plėtra – atsinaujinančiosios energijos integravimas į kasybos darbus.
Kai kurios bitkoinų kasyklos jau dabar įrengia savo gamyklas netoli atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, pavyzdžiui, hidroelektrinių, kad sumažintų anglies dioksido pėdsaką. Ši tendencija gali sustiprėti, nes pramonė siekia pagerinti savo aplinkosauginius rodiklius.
Kelias tvarumo link
Kriptovaliutų, ypač tų, kurios naudoja PoW, poveikis aplinkai yra neabejotinai didelis. Tačiau palyginus su tradicine finansų sistema, automobilių pramone ir aviacija, tampa aišku, kad visos technologijos ir pramonė turi ekologinių sąnaudų. Kriptovaliutos nėra išskirtinės; jos labiau pastebimos energijos suvartojimo srityje.
„Proof of Stake” ir kitos inovacijos yra perspektyvus kelias į priekį, leidžiantis kriptografijos pramonei išlaikyti savo naudą ir drastiškai sumažinti poveikį aplinkai. Šioms technologijoms subrendus ir didėjant jų priėmimui, kriptovaliutos gali tapti kur kas tvaresne pasaulinės finansų sistemos dalimi. Nors iššūkių išlieka, ateitis atrodo daug žadanti tiems, kurie tiki skaitmeninių valiutų potencialu, nekenkiant aplinkai.