Kriptovaliutos išpopuliarėjo Afrikoje ir kitose besivystančiose šalyse. Taip teigiama neseniai UNCTAD, Jungtinių Tautų agentūros, paskelbtame politikos santraukoje. Didelė dalis Kenijos (8,5%), Pietų Afrikos (7,1%) ir Nigerijos (6,3%) gyventojų naudoja šias skaitmenines valiutas. Birželio mėnesį Centrinės Afrikos Respublika priėmė Bitcoin kaip teisėtą mokėjimo priemonę.
Ataskaitoje įspėjama, kad plačiai paplitusios nereguliuojamos skaitmeninės valiutos kelia grėsmę žemyno finansų sistemai. Finansinių technologijų teisės ir reguliavimo ekspertas Iwa Salami interviu leidiniui „The Conversation Africa” nagrinėja skaitmeninių valiutų ateitį Afrikoje.
Kodėl kriptovaliuta tampa populiari Afrikoje?
Kriptovaliutos sulaukė pripažinimo tarp didelės dalies mažas pajamas gaunančių gyventojų, kurie anksčiau buvo finansiškai atstumti. Dauguma Afrikos bankų šiam segmentui buvo neprieinami. Net ir tais atvejais, kai jos buvo, mažas pajamas gaunančius sąskaitų turėtojus atgrasė didelės sandorių išlaidos.
Kitas veiksnys – ekonominis sąstingis, kurį dar labiau sustiprino skolų krizės ir politinis nestabilumas Afrikos ekonomikoje nuo nepriklausomybės laikų. Dėl to tokiose šalyse, kaip Kenija ir Nigerija, infliacijos nualintos valiutos buvo silpnos.
Kriptovaliutos žadėjo išspręsti ir finansinės atskirties, ir silpnų nacionalinių valiutų problemą.
Kriptovaliuta suteikia galimybę visiems, turintiems mobilųjį įrenginį ir interneto ryšį, užsiimti veikla, panašia į tą, kuri vykdoma per finansų įstaigas ir tarpininkus. Tai apima mokėjimus, perlaidų siuntimą ir investicijas.
Investicijos ypač patrauklios techniškai išprususiems žmonėms. Tai leidžia jiems laikyti turtą, kurio nepaveikia didėjanti infliacija ir nuvertėjančios nacionalinės valiutos.
Kriptovaliutomis galima naudotis greičiau, pigiau ir paprasčiau nei įprastais būdais. Taip yra todėl, kad ši technologija palengvina tarpusavio sandorius, o ne remiasi tarpininkais. Šios valiutos buvo lengviau prieinamos nei tradiciniai bankai pandemijos ir blokados metu. Tai dar labiau paskatino jų naudojimą ir augimą visoje Afrikoje.
Ką reiškia didelis kriptovaliutų turėtojų skaičius?
Tai gali palengvinti ekonominę veiklą Afrikos šalyse. Žmonės, neturintys prieigos prie bankų ir bankinių paslaugų, gali naudotis kriptovaliutomis atsiskaitydami už prekes ir paslaugas.
Be to, manoma, kad kriptografinės operacijos yra saugesnis sandorių sudarymo būdas. Jei kas nors negaus prieigos prie jūsų kriptovaliutų piniginės privataus rakto, jis negalės pasirašyti sandorių ar pasiekti jūsų lėšų.
Sistema taip pat palengvina skaidrumą. Visi kriptovaliutų sandoriai vyksta viešai platinamoje blokų grandinės apskaitos knygoje. Kai kurie įrankiai leidžia bet kuriam asmeniui peržiūrėti sandorių duomenis, įskaitant tai, kur, kada ir kiek kriptovaliutos kas nors išsiuntė iš piniginės adreso.
Tačiau yra ir rizikos. Kokios jos?
Pirma, kriptovaliutos yra labai sudėtingos. Norint jas naudoti, reikia šiek tiek technologinio išprusimo. Didelė dalis suaugusių Afrikos į pietus nuo Sacharos gyventojų (34,7 %) yra neraštingi ir gali būti nepajėgūs to suprasti. Tam tikra prasme tai apverčia finansinės įtraukties argumentą aukštyn kojomis.
Antra, nors teigiama, kad blokų grandinė yra saugesnis sandorių sudarymo būdas, jos trūkumas tas, kad praradus privatų raktą nėra galimybės susigrąžinti lėšų. Ši grėsmė neegzistuoja, jei turite banko sąskaitą.
Trečia, kriptovaliutų istorijoje būta svyravimų (kaip šiuo metu kriptovaliutų rinkoje). Tai neigiamai paveikė mažmeninius investuotojus, ypač tuos, kurie nesupranta šios rūšies turto klasės.
Dar vienas Afrikos valstybėms didelį susirūpinimą keliantis klausimas – galima grėsmė pinigų suverenitetui. Jei kriptovaliutos kada nors bus plačiau naudojamos nei vietinė fiat valiuta, nacionalinės ekonomikos agentūros, pavyzdžiui, centriniai bankai, gali nenaudoti pinigų politikos, kad nukreiptų savo ekonomiką į augimo kelią. Juk tokia politika visų pirma vykdoma naudojant vidaus valiutas.
Su tuo susijusi grėsmė – silpnėjanti tinkama kapitalo kontrolė Afrikos valstybėse. Jos reikalingos siekiant užkirsti kelią kapitalo nutekėjimui iš šalies ekonomikos. Bet koks nuosmukis gali lemti didelį valiutų kursų svyravimą ir spartų šalies valiutų nuvertėjimą.
Taip pat kyla grėsmė finansiniam stabilumui. Taip gali nutikti dėl didelės finansų įstaigų, pavyzdžiui, bankų, pozicijos kriptografinių įmonių atžvilgiu, pavyzdžiui, dėl paskolų. Kai kurių Afrikos šalių, pavyzdžiui, Nigerijos, reguliavimas sprendžia šią problemą ribodamas bankų ir kriptovaliutų paslaugų teikėjų sandorius.
Kokia kriptovaliutų ateitis Afrikoje?
Nepaisant tebesitęsiančio rinkos nuosmukio, kriptovaliuta yra finansų ir finansinių sandorių ateitis. Yra požymių, kad kriptovaliutos čia išliks, ir tai matyti iš vis didėjančio jų pripažinimo šalyse. Salvadoro ir Centrinės Afrikos Respublikos vyriausybės priėmė bitkoinus kaip teisėtą mokėjimo priemonę.
Tačiau jų įgyvendinimas ir poveikis platesnei ekonomikai buvo griežtai kritikuojamas. Kitos šalys, pavyzdžiui, Nigerija, pripažino, kad skaitmeninėms valiutoms turi atstovauti valstybė – centrinio banko skaitmeninės valiutos. Šią galimybę šiuo metu nagrinėja daugelis kitų šalių.
Būtina pažymėti, kad besivystančiose šalyse, kurios įdiegė centrinių bankų skaitmenines valiutas, jos buvo labai mažai paplitusios. Šalyse taip pat atliekami tyrimai dėl centrinių bankų skaitmeninių valiutų ekonominio poveikio ir dėl to, ar jų priėmimas yra tinkamas metodas.
Tačiau tarkime, kad kriptovaliutos pateisins savo pažadus Afrikos žemyne ir kitur. Tokiu atveju reikia pasauliniu mastu koordinuoto ir holistinio požiūrio į reguliavimą, nes sandoriai yra pasaulinio masto. Nors šioje srityje imamasi tam tikrų veiksmų, dabartinis fragmentiškas požiūris į reguliavimą visame pasaulyje nėra idealus.
