Kategorija: Blog-new

Kriptovaliuta, skaitmeninė finansų sritis, patyrė nemažai pakilimų ir nuosmukių, ir turbūt nė vienas jų nebuvo labiau intriguojantis nei kriptovaliutų burbulo fenomenas. Paprastai tariant, šis burbulas susidaro tada, kai rinka kriptovaliutų turtą įvertina gerokai daugiau, nei yra jo tikroji vertė, dėl to kainos būna išpūstos ir galiausiai dramatiškai žlunga.

Istorinis kontekstas: Nuo pakilimų iki nuosmukių

Kriptovaliutų burbulų istorijoje gausu nepaprastų įvykių. Pavyzdžiui, paimkime ankstyvąsias „Bitcoin” dienas. 2011 m. „Bitcoin” kaina šoktelėjo iki daugiau nei 29 JAV dolerių, o tai paskatino žiniasklaidos dėmesys straipsniams apie tamsiojo interneto rinką „Silk Road”. Tačiau ši euforija truko neilgai, nes vėliau tais pačiais metais kaina nukrito iki kiek daugiau nei 2 JAV dolerių.

2017 m. sulaukėme dar vieno istorinio pakilimo, kai „Bitcoin” pasiekė visų laikų rekordą – beveik 20 000 JAV dolerių. Tačiau 2018 m. pradžioje burbulas sprogo, o „Bitcoin” kaina nukrito daugiau kaip 65 % ir sukėlė visos rinkos griūtį, dėl kurios kriptovaliutos iki tų pačių metų rugsėjo mėn. prarado 80 % savo vertės.

Išmoktos pamokos: ICO ir rinkos dinamika

Žibalo į ugnį įpylė pirminių monetų siūlymų atsiradimas, pritraukęs naudotojų, norinčių pakartoti ankstyvą bitkoino ir ethereumo sėkmę. Tačiau, kaip 2017 m. pastebėjo „Wired”, ICO burbulas buvo pasiruošęs sprogti, nes daugelis projektų neįvykdė savo pažadų.

Net žymūs šios srities žaidėjai, kurie tapo didžiausiomis kriptovaliutų platformomis, pripažino, kad reikia kovoti su sukčiavimu, ir tai rodo, kad nuotaikos keičiasi link didesnės kontrolės ir reguliavimo.

Ateities navigacija: Nepastovumas ir reguliavimas

Žvelgiant į ateitį, būtina pripažinti kriptovaliutų rinkai būdingą nepastovumą. Nuo spartaus kilimo į svaiginančias aukštumas iki žarnyną draskančių griūčių – naršymas šiame kraštovaizdyje reikalauja atsargumo ir deramo kruopštumo.

Be to, kriptovaliutų ekosistemą keičia griežtėjanti reguliavimo kontrolė, nes vyriausybės ir finansų institucijos atidžiai tikrina, kaip šis turtas perkamas ir parduodamas. Nors reguliavimas gali suteikti stabilumo, jis taip pat kelia iššūkį decentralizuotam etosui, kuriuo grindžiamos kriptovaliutos.

Kriptovaliutų burbulo fenomenas liudija skaitmeninių finansų dinamiškumą ir nenuspėjamumą. Nors greito pelno vilionė gali būti viliojanti, į šią rinką būtina žvelgti su sveika skepticizmo doze ir ilgalaike perspektyva. Juk tikroji kriptovaliutų vertė slypi ne spekuliaciniuose burbuluose, o jų galimybėje sukelti revoliuciją mūsų sandorių ir bendravimo skaitmeniniame amžiuje. Toliau naršydami šiame besikeičiančiame kraštovaizdyje, pasimokykime iš praeities pamokų ir nubrėžkime kryptį link tvaresnės ir įtraukesnės kriptovaliutų ateities.

Kriptovaliutų išpopuliarėjimas į finansų pasaulį atnešė įspūdžių ir naujovių bangą. Tačiau kartu su šiuo džiaugsmu ateina ir atsakomybė suprasti kriptovaliutų sandorių mokestines pasekmes ir jomis vadovautis. Žengdami į 2024 m., panagrinėkime kriptovaliutų mokesčių kraštovaizdį visame pasaulyje ir kaip jie gali paveikti jus, kriptovaliutų naudotojus.

Kas yra kriptovaliutos mokesčiai?

Kaip ir už tradicinį turtą, pavyzdžiui, akcijas ir obligacijas, asmenys turi mokėti mokesčius už kriptovaliutų pajamas. Tai reiškia, kad pardavus ar perleidus savo kriptovaliutų turtą, priklausomai nuo to, kur gyvenate, jums gali būti taikomi kapitalo prieaugio mokesčiai arba kitos apmokestinimo formos.

Kaip kriptovaliutos buvo apmokestintos 2023 m.?

Daugumoje šalių pelnas, gautas perkant ir parduodant kriptovaliutas, apmokestinamas kaip kapitalo prieaugis. Tai reiškia, kad apmokestinamas pelnas, gautas pardavus kriptovaliutą, o ne ją perkant ar laikant. Šio pelno mokesčio tarifas gali skirtis priklausomai nuo jūsų metinių pajamų ir nuo to, kiek laiko laikėte kriptovaliutą prieš ją parduodami.

Kriptovaliutų mokesčių supratimas visame pasaulyje

Kanada

• Kapitalo prieaugio mokesčiai: Kriptovaliutų sandoriai Kanadoje apmokestinami kaip kapitalo prieaugis, jei kriptovaliutas parduodate siekdami gauti pelno arba išleidžiate kriptovaliutas prekėms ar paslaugoms. Kapitalo prieaugio mokesčio tarifas svyruoja nuo 15 % iki 33 %.
• Pelno mokesčiai: Kriptovaliutų sandoriams, tokiems kaip kasyba, darbo užmokesčio gavimas kriptovaliutomis, „airdrops” ir iš kriptovaliutų uždirbtos palūkanos, taikomi pajamų mokesčiai. Pajamų mokesčio tarifai svyruoja nuo 15 % iki 33 %.

Vokietija

• Kapitalo prieaugio mokesčiai: Vokietijoje kapitalo prieaugio mokesčiai kriptovaliutoms netaikomi. Tačiau visi su kriptovaliuta susiję sandoriai apmokestinami pajamų mokesčiu.
• Pelno mokesčiai: Pardavus bent vienerius metus laikomą kriptovaliutą, ji neapmokestinama. Jei kriptovaliuta laikoma trumpiau nei metus, ji apmokestinama kaip įprastinės pajamos. Pajamų mokesčio tarifai svyruoja nuo 0 % iki 45 %.

Šveicarija

• Kapitalo prieaugio mokesčiai: Šveicarija kriptovaliutoms netaiko kapitalo prieaugio mokesčių. Tačiau turimoms kriptovaliutoms taikomas turto mokestis.
• Pelno mokesčiai: Pajamų mokesčiai taikomi kriptovaliutų sandoriams, pavyzdžiui, kasybai, darbo užmokesčio kriptovaliutomis gavimui, iš kriptovaliutų gaunamoms išmokoms ir palūkanoms. Federaliniai mokesčių tarifai svyruoja nuo 0 % iki 11,5 %, o kantonai nustato papildomus mokesčius nuo 0 % iki 19 %.

Prancūzija

• Kapitalo prieaugio mokesčiai: Kapitalo prieaugio mokesčiai taikomi parduodant kriptovaliutas siekiant pelno, išleidžiant kriptovaliutas prekėms ar paslaugoms arba uždirbant kriptovaliutas per išmetimus į orą ar statymus. Mokesčio tarifas yra vienodas – 30 %, o pirmieji 305 EUR kapitalo prieaugio per metus neapmokestinami.
• Pelno mokesčiai: Prancūzijoje kriptografijos pelnui netaikomi jokie papildomi pajamų mokesčiai.

Išvada

Kriptovaliutų rinkai toliau vystantis, naudotojai turi būti informuoti apie savo sandorių mokestines pasekmes. Išmanydami savo šalies mokesčių įstatymus ir reglamentus, galite užtikrinti jų laikymąsi ir išvengti bet kokių galimų problemų su mokesčių institucijomis. Atminkite, kad nors kriptovaliutos gali suteikti įdomių galimybių, labai svarbu išlikti teisingoje įstatymo pusėje, susijusioje su mokesčiais. Sekite „Coinsdrom”, kad gautumėte daugiau naujienų ir įžvalgų apie kriptovaliutų mokesčių pasaulį.

Sąveikumas jau seniai tapo kriptovaliutų iššūkiu, trukdančiu sklandžiai pervesti turtą iš vieno blokų grandinės tinklo į kitą. Nors apvyniotas turtas pasiūlė sprendimą, jis turi apribojimų, kurie skatina ieškoti alternatyvių metodų.

Įvynioto turto būklė

Įvyniotas turtas padėjo užtikrinti pervedimus tarp grandinių, todėl turtą galima naudoti įvairiuose blokų grandinės tinkluose. Tačiau jie turi tokių apribojimų kaip likvidumo susiskaidymas ir funkcijų nenuoseklumas skirtingose grandinėse.

Įvynioto turto apribojimai

• Likvidumo susiskaidymas: Perduodant turtą skirtingais sąveikumo protokolais, gaunamas nekeičiamas turtas, o tai lemia likvidumo susiskaidymą ir neoptimalias rinkas.
• Funkcijų nenuoseklumas: Įvyniotas turtas gali neišlaikyti savo išplėstinio funkcionalumo įvairiose grandinėse, nes jis priklauso jį sukūrusioms išmaniosioms sutartims.

Alternatyvių sprendimų poreikis

DeFi protokolams tobulėjant ir sudėtingėjant, primygtinai reikia alternatyvių sprendimų, kurie padėtų išspręsti apvyniotų priemonių trūkumus ir suderinti skirtingus žetonų diegimus.

Vietiniai žetonų perdavimai: Naujos kartos požiūris

Vietiniai žetonų pervedimai – tai nauja sąveikumo paradigma, siūlanti sklandesnį ir efektyvesnį turto pervedimo iš vienos blokų grandinės į kitą būdą.

Vietinių žetonų perkėlimo privalumai

• Nuosavybė ir kontrolė: Projektai išlaiko savo žetonų nuosavybę, atnaujinimo ir pritaikymo galimybes skirtingose grandinėse, taip sumažindami likvidumo susiskaidymą.
• Funkcionalumo nuoseklumas: Žetonai išlaiko savo unikalias savybes ir funkcionalumą, nepriklausomai nuo blokų grandinės, į kurią jie perkeliami.

Vietinis deginimo ir monetų kalimo modelis

Vienas iš populiarėjančių metodų yra vietinis „burn-and-mint” modelis, pagal kurį vietinis žetonas sudeginamas pradinėje grandinėje ir nukaldinamas lygiavertis vietinis žetonas paskirties grandinėje. Taip užtikrinamas vientisas perdavimo procesas, nesiremiant įvyniotomis reprezentacijomis.

Tarp grandinių veikiančių likvidumo tinklų

Tarp grandinių veikiantys likvidumo tinklai yra dar viena vietinių žetonų pervedimo galimybė, nes juose pateikiami decentralizuoti turto apsikeitimo tarp blokų grandinių sprendimai. Šie tinklai palengvina pervedimus tarp grandinių be apvyniotų reprezentacijų.

Lankstumas ir kontrolė

Vietinis žetonų perdavimo modelis atskiria žetonų perdavimo procesą nuo pagrindinių sąveikos protokolų, todėl projektams suteikiama daugiau lankstumo ir kontrolės. Statybininkai gali konfigūruoti pažangius tikrinimo mechanizmus ir rinktis iš skirtingų sąveikos protokolų, kad optimizuotų perdavimo procesą.

Kadangi „DeFi” toliau vystosi, vietiniai žetonų pervedimai gali vaidinti lemiamą vaidmenį skatinant sąveiką ir puoselėjant iš tiesų tarpusavyje susietą kelių grandinių ekosistemą. Šalindami apvynioto turto apribojimus ir siūlydami geresnes naudojimo galimybes bei lankstumą, vietiniai žetonų pervedimai yra svarbus žingsnis į priekį decentralizuotų finansų evoliucijoje.

Pastaraisiais metais išaugus susidomėjimui kriptovaliutomis, tokiomis kaip „Bitcoin”, ir jas pradėjus naudoti, Europos šalyse buvo pradėtos taikyti mokesčių taisyklės. Šiais reglamentais siekiama sukurti kriptovaliutų sandorių sistemą ir užtikrinti, kad piliečiai laikytųsi mokestinių reikalavimų. Šiame straipsnyje gilinsimės į mokesčių režimų skirtumus Europos šalyse ir kodėl šių reglamentų supratimas yra labai svarbus kriptovaliutų turėtojams.

Kodėl verta mokėti mokesčius už kriptovaliutų pardavimus?

Daugumoje EBPO šalių kriptovaliutų turėtojai, parduodami savo skaitmeninį turtą, privalo mokėti mokesčius. Šį reikalavimą lemia kelios priežastys:

• Apmokestinamosios pajamos: Kriptovaliutų pardavimo pelnas dažnai laikomas apmokestinamu, panašiai kaip ir kitas finansinis pelnas.
• Finansinio turto traktavimas: Kriptovaliutos paprastai priskiriamos finansiniam turtui ir joms taikomos tos pačios mokesčių taisyklės kaip ir kitoms finansinėms priemonėms.
• Mokesčių lygybės principas: Apmokestinimas užtikrina mokesčių mokėtojų lygiateisiškumą ir padeda užkirsti kelią mokesčių vengimui ir spragoms.

Atsižvelgiant į šiuos principus, akivaizdu, kad kriptovaliutų turėtojams visoje Europoje labai svarbu laikytis mokesčių taisyklių.

Mokesčių tarifai Europos šalyse

Kriptovaliutų kapitalo prieaugio mokesčių tarifai įvairiose Europos šalyse labai skiriasi. Šalių, kuriose taikomi didžiausi mokesčių tarifai, sąrašo viršuje yra Danija, kurioje tarifai svyruoja nuo 37 % iki 52,06 %. Nuo jų nedaug atsilieka Švedija ir Portugalija, kuriose taikomi atitinkamai 30 % ir 28 % mokesčių tarifai.

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje, Belgijoje ir Suomijoje, taikomi mažesni mokesčių tarifai – nuo 0 iki 20 %. Taip pat yra mokesčių rojų, pavyzdžiui, Malta, Kipras ir Graikija, kur kapitalo prieaugis iš skaitmeninio turto neapmokestinamas.

Mokesčių režimams įtaką darantys veiksniai

Mokesčių režimų skirtumus Europos šalyse lemia keli veiksniai:

• Nacionaliniai mokesčių reglamentai: Kiekviena šalis turi savo mokesčių sistemą su konkrečiomis taisyklėmis ir mastais, reglamentuojančiais kriptovaliutų pelno traktavimą.
• Kriptovaliutų klasifikacija: Įvairiose šalyse kriptovaliutos klasifikuojamos skirtingai, o tai turi įtakos kapitalo prieaugio apmokestinimui.
• Mokesčių ir politiniai tikslai: Kai kurios šalys siekia paskatinti kriptovaliutų įsisavinimą priimdamos palankią mokesčių politiką, o kitos teikia pirmenybę fiskaliniam stabilumui.
• Tarptautinis bendradarbiavimas: Pastangos suderinti mokesčių taisykles tarpvalstybiniu mastu egzistuoja, tačiau ne visos šalys jas visiškai įgyvendina.

Mokesčių supratimas

Kriptovaliutos turėtojui labai svarbu suprasti mokesčių taisykles. Kai kurie naudotojai gali persikelti į palankesnes mokesčių atžvilgiu jurisdikcijas, o kiti gali ištirti galimybę konvertuoti kriptovaliutas į stabiliąsias monetas, kad sumažintų mokestinius įsipareigojimus.

Nepriklausomai nuo metodo, norint išvengti baudų, būtina laikytis gyvenamosios šalies mokesčių įstatymų.

Norint orientuotis kriptovaliutų apmokestinimo Europoje srityje, reikia gerai išmanyti reguliavimo aplinką ir jos poveikį naudotojams. Būdami informuoti ir laikydamiesi mokesčių taisyklių, kriptovaliutų turėtojai gali užtikrinti savo turto teisėtumą šioje dinamiškoje rinkoje.