Kriptovaliutos peržengia spekuliacinės turto klasės ribas ir tampa teisėta mažmeninių mokėjimų forma. Galime naudoti tikimybinius modelius, kad numatytume, kaip giliai jos įsiskverbs į kasdienes operacijas, daugiausia dėmesio skirdami tokiems veiksniams kaip prekybininkų pripažinimas, vartotojų pasitikėjimas, sandorių mokesčiai ir reguliavimo pokyčiai. Šie kintamieji lems, kaip kriptovaliutos integruosis į mažmeninės prekybos kraštovaizdį.
Prekybininkų priėmimas: Vartai į kriptografinius mokėjimus
Norėdami įsitvirtinti mažmeninėje prekyboje, prekybininkai turi priimti kriptovaliutas. Tokios svarbios bendrovės kaip „PayPal” ir „Microsoft” jau pradėjo priimti bitkoinus ir kitas kriptovaliutas, ir ši tendencija įgauna vis didesnį pagreitį. Kuo daugiau mažmenininkų pradės priimti kriptovaliutas, tuo didesnė tikimybė, kad ir kiti paseks šiuo pavyzdžiu, skatinami poreikio išlikti konkurencingais ir patenkinti vartotojų poreikius.
Mūsų modeliai rodo, kad iki 2030 m. apie 30 % pasaulio mažmenininkų galėtų priimti kriptovaliutas. Ši prognozė pagrįsta dabartiniu įsisavinimo tempu ir nuolatiniu mokėjimų infrastruktūros tobulinimu, kuris palengvina prekybininkams integruoti kriptovaliutų mokėjimus į savo sistemas.
Vartotojų pasitikėjimas: Įveikti nepastovumą ir sustiprinti pasitikėjimą
Vartotojų pasitikėjimas buvo didelė kliūtis, trukdanti plačiai priimti kriptovaliutas. Dėl kainų nepastovumo daugelis žmonių atsargiai žiūri į kriptovaliutų naudojimą kasdieniams pirkiniams. Tačiau stabiliųjų monetų ir centrinių bankų skaitmeninių valiutų (CBDC) atsiradimas pakeitė šį požiūrį. Šios skaitmeninės valiutos siūlo kriptovaliutų privalumus be laukinių kainų svyravimų, todėl jos tampa patrauklesnės kasdieniam naudojimui.
Tikimybiniai modeliai rodo, kad vartotojams vis dažniau priimant šias stabilias galimybes. Iki 2030 m. beveik 40 proc. vartotojų gali naudoti kriptovaliutas kai kuriems mažmeniniams sandoriams atlikti, ypač dėl to, kad jaunesnės kartos, kurios geriau moka naudotis skaitmeninėmis valiutomis, įgyja didesnę perkamąją galią.
Sandorių mokesčiai: Kriptovaliutų konkurencinis pranašumas
Dideli sandorių mokesčiai yra didelė tradicinių mokėjimo sistemų, ypač tarptautinių mokėjimų, problema. Kriptovaliutos siūlo sprendimą su gerokai mažesniais mokesčiais, o tai galėtų būti esminis veiksnys, skatinantis jų diegimą mažmeninėje prekyboje. Pavyzdžiui, „Lightning Network” leidžia atlikti beveik momentines „Bitcoin” operacijas su minimaliais mokesčiais, todėl tai yra perspektyvus kasdienių pirkinių variantas.
Mūsų modeliuose prognozuojama, kad iki 2030 m. kriptovaliutų sandorių mokesčiai gali būti gerokai mažesni nei tradicinių mokėjimo būdų mokesčiai, ypač tarptautinių sandorių. Tikėtina, kad šis sąnaudų pranašumas pritrauks prekybininkus ir vartotojus, o tai dar labiau paskatins valiutos įsisavinimą.
Reguliavimo pokyčiai: „Laukinė korta
Reguliavimas yra labiausiai nenuspėjamas kriptovaliutų priėmimo veiksnys. Vyriausybės vis dar aiškinasi, kaip reguliuoti skaitmenines valiutas, kai kurios jų laikosi palankios pozicijos, o kitos taiko apribojimus. Tačiau, vis labiau ryškėjant kriptovaliutų naudai, ypač skatinant finansinę įtrauktį ir inovacijas, galima tikėtis, kad atsiras palankesnių reglamentų.
Mūsų modeliai rodo, kad iki 2030 m. dauguma išsivysčiusios ekonomikos šalių bus sukūrusios aiškias ir palankias kriptovaliutų reguliavimo sistemas. Tai sukurs stabilesnę jų naudojimo mažmeninėje prekyboje aplinką, sumažins riziką ir prekybininkams, ir vartotojams.
Išvados: Didėjantis kriptovaliutų vaidmuo mažmeninėje prekyboje
Kriptovaliutų ateitis mažmeninėje prekyboje atrodo daug žadanti. Prekybininkų pripažinimas auga, vartotojų pasitikėjimas didėja, sandorių mokesčiai mažėja, o reguliavimo sistemos tampa akivaizdesnės. Iki 2030 m. kriptovaliutos gali tapti pagrindine mokėjimo mažmeninėje prekyboje galimybe, iš esmės pakeisdamos mūsų kasdienių sandorių atlikimo būdus ir dar labiau integruodamos skaitmenines valiutas į pasaulinę finansų sistemą.